---

Chesterfield story
Nedideliame Anglijos miestelyje Česterfilde niekuomet negalėjai nė pagalvoti apie keistesnius įvykius, nepaaiškinamus reiškinius, vargu ar iš vis miestelis turėjo kažką dėl ko galėtų susilaukti populiarumo. Kaip ir kiekvienoje bendruomenėje, čia taip pat buvo pilnai įvairaus plauko žmonių, tačiau visi puikiai sutaria, visi daug maž pažįsta vieni kitus ir be abejonės žino pikantiškas naujienas bei šviežiausius gandus. Tykiai ir ramiai miestelis gyveno ištisus dešimtmečius, tačiau viena vienintelė audra, atrodo eilinė gamtos stichija, netgi nenusipelniusi katastrofos vardo pakeitė nusistovėjusią tvarką visiems laikams.
Tamsūs veik juodi audros debesys besitvenkiantys nuostabiai šiltai prasidėjusio trečiadienio popietę nepranašavo ramios nakties, tačiau Česterfildo gyventojai nesuskubo išsigąsti menkučio lietaus, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Keturių jaunuolių grupuotė, besitrinanti gatvėmis, laisvai šmaikštaudami bei leisdami garsią muziką taip veik specialiai trukdydami aplinkiniams nė nepastebėjo kaip iš dangaus pradėjo kristi sunkūs lašai. Iš pradžių tai buvo panašu į eilinį lietų, tačiau netrukus ant žemės jau skilo didžiausi luitai ledo, kurie skaldydami mašinas bei lengvesnius objektus aplinkui nepranašavo nieko gero. Akimirksnis aklinos tamsos, visiško pojūčių paraližiavimo lyg žaibas nutvelkė visą miestą ir po šios nakties visų gyvenimai pasisuko šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių.
Iš pradžių padariniai neatrodė labai keisti, eilinės audros imitacija privertė patikėti, jog tai nebuvo kažkas daugiau nei tik lietus su kruša, tačiau netrukus gyventojai ėmė pastebėti bręstančias galias. Paauglių grupuotė, buvusi arčiausiai antgamtinės audros židinio gebėjo tai pastebėti ir pradėti tyrinėti pirmieji, žinoma, apie tai su niekuo iš aplinkinių nešnekėjo, tai buvo tik savitarpio reikalas, kol nepaprastų gebėjimų nepradėjo įgauti ir kiti miestelėnai.
Dabar šis regis Dievo apleistas kampelis sukūrė savo bendruomenę, kur kas kitokią nei išorinis pasaulis, visišką priešingybę prieš tai tvyrojusiai atmosferai. Vieni savo galias perprato puikiai bei sugeba jas valdyti, antri nors ir praėjus pakankamai ilgam laikui nuo audros tik dabar jas atranda, treti net nesitiki jų turėti, tačiau be abejonės, Čestrefildas įgavo naują reikšmę bei prasmę vos praslinkus gūdžiai audrai.